jurga_akis_logo


Biografija > Pro memoria > Jurga. Atsiminimai, pokalbiai, laiškai
2008 m.
Išleista knyga "Jurga. Atsiminimai, pokalbiai, laiškai". V.: Tyto alba. Sudarė Dovilė Zelčiūtė.

"Žvelgdama į visą anksti nutrūkusį Jurgos gyvenimo kelią, sakyčiau, kad iš esmės jis buvo vientisas, nueitas atkakliai ieškant Meilės, Tikėjimo, Vilties. Tačiau jos charakteryje netrūko prieštaringų bruožų, Jurga galėjo būti švelni ir rūsti, patikli ir slapukė, rimtuolė ir lengvabūdė, intravertiška ir ekscentriška, nuolaidi ir užsispyrusi, net karinga. Jos santykis su pasauliu pirmiausia buvo jausminis, kartais egzaltuotas".
I. Korsakaitė. Jos kelias buvo vientisas, in: Jurga. Atsiminimai, pokalbiai, laiškai. - V., 2008, p 47.

"Jurga Lietuvos pasaulyje neabejotinai išlieka žmogus, kuris kultūriškai reprezentavo Rytus, ir jos aktyvaus santykio analogų dabar kažin ar rasime ir Vakaruose. Ji buvo tiltas tarp Rytų ir Vakarų. Ji pasirinko ne sausą intelektualizavimą, ne akademizmą, o kelią pro Rytus ir visa ką pateikė per asmeninę egzistencinę patirtį. Jurga mokėjo stebėti žmones, situacijas, visur sugebėjo įžvelgti žmogaus prigimties įvairovę. Nors būtų kvaila jos gyvenimo veiklą suvesti vien į Tibeto budizmo, kultūros reprezentavimą, bet ji ne tik buvo susikūrusi Tibeto kultūros konsulo Lietuvoje įvaizdį - ji tokia iš tiesų ir buvo".
A. Beinorius. Dvasinės piligrimystės kelias, in: Jurga. Atsiminimai, pokalbiai, laiškai. - V., 2008, p 142.

"Per paskutinius savo gyvenimo metus ji, rodos, savaime artėjo ir artėjo prie Jėzaus. Kaip kartais iškyla seniai nugrimzdę mūsų kūdikystės dalykai, taip Jurgai išniro gyvasis Jėzus Kristus [...].Nebuvo jokio patoso, tik Jėzaus ieškojimas ir atradimas. Buvo tik gilėjančios ir gyvenimo taką vis siaurinančios kančios istorija, kurioje Jurga rado amžinąjį gyvenimą, nepraeinančios, nesugriaunamos, neatimamos meilės galimybę. Aš suprantu, kad lietuvių literatūra patyrė didžiulę netektį. Tačiau Dievo karalystė turbūt įgijo labai autentišką ir labai iškentėtą, šviesią, reikalingą istoriją, žmogų, žinią".
J. Sasnauskas. Kad Jėzaus ieškota, in: Jurga. Atsiminimai, pokalbiai, laiškai. - V. ,2008, p 302-302.

"Ir ši šypsena buvo dar vieno fenomenalaus Jurgos talento liudytoja. Šypsena iš daugelio elementų. Šilumos, atvirumo, gudrumo, vidinės kultūros, gyvenimo džiaugsmo, susitaikymo su gyvenimu, koketiškumo, išminties. Jurga šypsojosi nuolat. Šypsena ir švelnus, bet pamatinis humoro jausmas jai, ko gero, buvo geriausi ginklai kovojant su nuoboduliu ir pilkuma. Su beprasmybe".
K. Navakas. Odė vijokliui, in: Jurga. Atsiminimai, pokalbiai, laiškai. - V. ,2008, p 368.

"Gyvenu Niekeno žemėja. Nežinau, ar tai tik laikina žemė, ar uvertiūra į Didžiąją Tylą, tačiau šis neveiklumo ir tikslų neturėjimo tarpsnis man patinka. Esu visai patenkinta, kad iškritau iš, Cz. Miloszo žodžiais tariant, "kuprių lenktynių". Kita vertus, būtent dabar kur kas labiau užčiuopiu, užuodžiu ir tyrinėju būtį nei bet kada anksčiau. Nesvarbu, kad pasaulis sumažėjo iki palatos dydžio, o kaleidoskopiškus tolimų kelionių peizažus pakeitė vienas ir tas pats vaizdas, kurį matau pro langą. Būna valandų ar net dienų, kai jaučiu absoliučią pilnatvę, galiu įžvelgti smulkiausias, mikroskopines pasaulio detales ir tobulą, Dievo persmelktą vientisumą".
Niekeno žemėje: Jurga atsako Donaldui Kajokui, in: Jurga. Atsiminimai, pokalbiai, laiškai. - V., 2008, p 557.